LT
EN

Visuotinė veiksmo savaitė 2015

Teisė į mokslą 2000-2030

  

  2000-aisiais metais pasaulio lyderiai pažadėjo imtis veiksmų, kad iki 2015 metų švietimas būtų prieinamas visiems planetos gyventojams. Šiandien jau visiškai aišku, kad nors progreso pasiekta, pažadai nebus ištesėti.

   Šiais, 2015 metais pasaulio valdantieji tarsis dėl naujų siekių, formuluos naujus vystymosi tikslus 2016–2030 metams,  apimančius ir švietimo sritį. Todėl labai svarbu, kad pilietinė visuomenė pareikalautų iš politikų atskaitomybės už per pastaruosius 15 metų nepasiektus rezultatus ir patirtas nesėkmes, siektų, kad pažadų būtų laikomasi, turėtų aiškią poziciją, kad tai, kas žadama, taptų realybe iki 2030 metų.

Šių metų Visuotinė veiksmo savaitė kviečia švietimo bendruomenę įvertinti pasiektą progresą švietimo srityje, įvardinti vis dar egzistuojančias problemas ir diskutuoti apie naujus švietimui kylančius iššūkius, ypač atkreipiant dėmesį į švietimą žemo ir vidutinio pragyvenimo lygio valstybėse.

  UNESCO parengtoje visiems prieinamo švietimo tikslų įgyvendinimo 2000 –2015 metais ataskaitoje konstatuojama, kad pasiekti ženklūs švietimo prieinamumo rodiklių pagerėjimai, tačiau pagrindinis tikslas –visiems prieinamas švietimas – vis dar nepasiektas.

   Nors 2012 metais 184 milijonai vaikų pasaulyje dalyvavo priešmokykliniame ugdyme ir šis skaičius nuo 1999 metų išaugo dviem trečdaliais, o pradinio ugdymo mokyklas lankančių  vaikų dalis nuo 84% 1999-ais metais išaugo iki 93% 2015-ais, tačiau beveik 58 milijonai vaikų 2012 metais vis dar nelankė mokyklos ir šio skaičiaus kitimas sustojo. Planuojama, kad besibaigiant 2015 metams vienas iš šešių vaikų žemų ir vidutinių pajamų šalyse, t.y. beveik 100 milijonų vaikų, taip ir nebaigs pradinės mokyklos.

    Pasaulyje šiuo metu yra 781 milijonas neraštingų suaugusiųjų. Neraštingumo procentas tik nežymiai sumažėjo nuo 18 % 2000-aisiais metais iki 14 % 2015-aisiais. Nepasiekti ir lygaus lyčių pariteto suaugusių raštingumo srityje tikslai. 43 šalyse 100-am raštingų vyrų tenka 90 moterų, o du trečdalius visų neraštingų žmonių planetoje sudaro moterys.
    Nepasiekti lyčių pariteto tikslai ir pačiame švietime. Nors  lyginant 1999-us ir 2012-us metus, šalių, kuriose pradinėse mokyklose besimokantiems 100 berniukų tenka mažiau nei 90 mergaičių nuo 33 sumažėjo iki 16, tačiau iki šiol daugelyje stebėtų šalių vis dar didesnė tikimybė, kad mergaitės niekada nelankys mokyklos (48% mergaičių lyginant su 37 % berniukų), tuo tarpu berniukams lieka didesnė tikimybė iškristi iš švietimo sistemos (26% berniukų lyginant su 20% mergaičių).
    Vis dar svarbūs išlieka ir švietimo kokybės klausimai. Trečdalyje šalių, kurios pateikė tyrimui savo duomenis, tik 75% pradinių mokyklų mokytojų pasirengimas atitinka nacionalinius standartus. Netenkina mokytojų skaičius ir vėlesniame ugdyme, kur  87-iose šalyse iš 105 stebėtų vienam mokytojui tenka daugiau nei 30 moksleivių (LR ŠMM duomenimis Lietuvoje vienam mokytojui tenka 6-7 moksleiviai).
       Kalbant apie švietimo finansavimą, tai ši sritis nėra prioritetinė daugelio valstybių biudžetuose ir augo iki 13,7% (rekomenduojama 15-20% bendro biudžeto). Dauguma valstybių taip ir nepadidino finansavimo priešmokykliniam ugdymui ir suaugusiųjų neraštingumo mažinimui.
 
Su visa parengta UNESCO ataskaita galite susipažinti čia
 
     Lietuvos švietimo sistemai šiuo metu kyla ir unikalūs, nacionaliniai, su jos raidos ypatumais ir valstybės tikslais susiję uždaviniai, ir tokie uždaviniai, kuriuos sprendžia visos modernios visuomenės. Unikalieji uždaviniai – modernios tautos tapatybės, savigarbos ir savikliovos ugdymas, pedagoginio darbo prestižo ir kokybės didinimas, prisitaikymas prie sparčios demografinės kaitos (vaikų skaičiaus mažėjimo, visuomenės senėjimo, emigracijos). Panašus į kitų valstybių uždavinys – įveikti švietimo sistemos inerciją pertvarkant tradicinius ugdymo, mokymo, studijų organizavimo būdus į lanksčius, atitinkančius šiuolaikinius mokymosi tikslus ir technologijų lygį, tinkamus kiekvieno asmens mokymuisi visą gyvenimą. Tai verčia įgyvendinti ne tik atskirų švietimo sričių, bet ir visuotinius sisteminius pokyčius.
Bendrasis ugdymas teikia viso būsimo išsilavinimo pagrindus. Tarptautiniai mokymosi pasiekimų tyrimai rodo, kad Lietuvoje jis orientuotas į vidutinius, daugumai mokinių pasiekiamus rezultatus, tuo tarpu aukštus mokymosi rezultatus pasiekiančių mokinių dalis yra maža. Be to, nevienoda įvairių pakopų mokyklų darbo kokybė: pradinio ugdymo pasiekimai vertinami gerai, tačiau paauglių – penkiolikmečių – pasiekimai yra gerokai žemesni už Europos šalių vidurkį. To priežastys greičiausiai yra sisteminės: nepakankama pedagogų kompetencija, metodinės pagalbos jiems stoka, nesistemingas kvalifikacijos tobulinimas ir išsilavinimo atnaujinimas, taip pat kai kurie mokyklų veiklos organizavimo ypatumai.
Atsižvelgdami į pasaulinius ir nacionalinius švietimui keliamus tikslus ir egzistuojančias problemas kviečiame Lietuvos švietimo bendruomenę bei kitus švietimo kokybei neabejingus piliečius dalyvauti  Visuotinės veiksmo savaitės veiklose ir prisidėti prie pasaulio bendruomenės, kuriai svarbu, kad kiekvienas planetos gyventojas galėtų mokytis ir įgytų reikalingų žinių ir gebėjimų sėkmingam savęs realizavimui.

Rodyti daugiau dalyvių

Paskutiniai balsai

  • http://graph.facebook.com/kristina.lukosiute.31/picture
    Kristina Lukošiūtė
  • http://graph.facebook.com/janina.ladyge/picture
    Janina Ladyga
  • http://graph.facebook.com/lina.garcinskaite/picture
    Lina Garčinskaitė
  • http://graph.facebook.com/garcinskaite/picture
    Joana Garčinskaitė
  • http://graph.facebook.com/tautvydas.lajauskas.3/picture
    Tautvydas Lajauskas
  • http://graph.facebook.com/giedre.ladyga/picture
    Gie Ladyga